Įmonei sėkmingai vykdant veiklą atsiranda prievolė apskaičiuoti ir sumokėti pelno mokestį. Pelno mokesčio skaičiavimo ypatumus turėtų išmanyti ne tik buhalteris, bet ir įmonės vadovas, atsakingai planuojantis savo įmonės finansus. Pelno mokestis yra mokamas už finansinius metus ir skaičiuojamas jiems pasibaigus, o sumokėtas į valstybės biudžetą turi būti iki kitų metų birželio 15 dienos. Šiame straipsnyje pabandysime struktūrizuotai pateikti visą įmonės vadovui reikalingą žinoti informaciją apie metinį pelno mokestį ir tikimės, kad bus naudinga.
Pelno mokesčiu yra apmokestinami Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai vienetai: UAB, MB, Individuali įmonė, advokatų bendrijos ir kita. Pelno mokesčio tarifų yra net 3 - 15%, 5%, ir 0%. Kaip žinoti, kuriuo tarifu turi būti apskaičiuotas jūsų įmonės pelno mokestis?
Jeigu įmonė veikia ne vienerius metus, o metinės pardavimo pajamos viršija 300 000 eurų arba vidutinis darbuotojų skaičius viršija 10, jūsų verslui bus pritaikytas standartinis, 15% pelno mokesčio tarifas. Šiuo tarifu apmokestinamas Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas, pajamos iš paskirstytojo pelno, gauta parama, kuri panaudota ne pagal LR labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį (be atsiskaitymų), laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų).
Lengvatinis, 5% tarifas, skiriamas tik toms įmonėms, kurios atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:
Gera žinia ta, kad jaunas, pelningas verslas, pirmais metais gali nemokėti pelno mokesčio, su sąlyga, kad atitinka visi lengvatinio tarifo kriterijai, kuriuos išvardinome aukščiau, įmonės savininkai yra fiziniai asmenys ir įmonei nenumatytas likvidavimas, veiklos sustabdymas ar akcijų pardavimas per tris ateinančius finansinius metus.
Svarbu pabrėžti, kad lengvatiniai pelno mokesčio tarifai, 5% ir 0, taikomi tik tuo atveju, kai susijusių vienetų bendras vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir bendros pajamos neviršija 300 000 eurų.
Tiesa, pelno mokestis gali būti sumažintas ir dėl dar kelių priežasčių, iš kurių dažniausiai pasitaikančias norėtumėme išskirti:
Visais šiais atvejais taip pat gali pasitaikyti tam tikrų išimčių, apie kurias įmonės vadovą informuoja apskaitą tvarkantis buhalteris.
Kitas svarbus paminėti niuansas yra kad visos įmonės, kurių pajamos praėjusiais finansiniais metais viršijo 300 000 eurų, privalo VMI pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją ir kartą į ketvirtį (o tiksliau, ne vėliau kaip paskutinio ketvirčio mėnesio penkioliktą dieną) pelno mokestį sumokėti avansu. Šiuo veiksmu siekiama greičiau surinkti lėšas į valstybės biudžetą, ir, tuo pačiu, sumažinti riziką, kad įmonės susidurs su likvidumo problema finansiniams metams pasibaigus. Įmonėms leidžiama pasirinkti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą - arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, arba pagal numatomą pelno mokesčio sumą. Bet kuriuo atveju, finansiniams metams pasibaigus, pelno mokestis tikslinamas ir, susidaręs trūkumas mokamas papildomai, o esant perviršiui, šis naudojamas ateities mokesčiams padengti arba grąžinamas įmonei.
Laiku neapmokėjus paskaičiuoto mokesčio, iškart atsiranda mokestinė nepriemoka, kuri yra išieškoma VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos). Taip pat deklaracijoje nurodytus mokesčius ir susijusius delspinigius VMI įgyja teisę išieškoti, jeigu deklaracijos pateiktos pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją.
Visais atvejais, kompetentingas buhalteris įmonės vadovui visada padės atsakyti su pelno mokesčiu susijusius klausimus, tačiau bent šiuos esminius punktus verta žinoti, kad užtikrinčiau orientuotis savo įmonės finansuose.